Audrius Bačiulis

Keista, kad niekas iki šiol neatkreipė dėmesį į RM vėliavą 😍

Išduoti artimuosius, kankinti draugus, meluoti kiekviename žingsnyje, gyventi melu nuo lopšio iki kapo, trypti tradicines kultūros vertybes ir cementuoti kai kuriuos formalius tos kultūros aspektus; juk aišku, kad tie prievartavimai, žmogžudystės ir šūdai yra tik viena medalio pusė, o kita pusė - sovietinis puritonizmas, viktorianizmas, „ tėvynė“, „patriotizmas“, „komunistinė moralė“ ir pan. Ką čia rašyti, ką čia pridurti! O tokiam radikaliam netikinčiam žmogui kaip aš - mintis, kad Dievo gal ir nėra, bet šėtonas vis tiek TURI egzistuoti, TODĖL, kad egzistuoja sovietiniai žmonės - ši mintis vis grįžta ir grįžta. Didžiulė supervalstybė su suklastota ideologija (niekas ja netiki), su suklastota kultūra, muzika, literatūra, švietimu, socialiniu gyvenimu - viskas suklastota nuo A iki Z, taip sąžiningai, taip spaudžiant represijoms, taip prižiūrint policijai, kad kyla pagunda pagalvoti: kam tai galėtų tarnauti geriau nei „musių valdovui“ [Belzebubui]? Žinau, kad jis neegzistuoja, - bet DEFINITYVIAI ta prasme, kaip diagnozė, jis dar blogesnis...“

Stanislaw Lem: „Viskas, ką derėjo pasakyti apie sovietų karius, jau buvo pasakyta, parašyta ir paskelbta daugybę kartų, aiškiai ir išsamiai. Natūralu, kad čia [Berlyne] skaitau knygas, kurių negaliu gauti Lenkijoje, įskaitant asmeninius vokiečių, kurie 1945 m. - kai Hitleris buvo nugalėtas - nukentėjo nuo Raudonosios armijos lavinos, atsiminimus. Dažniausiai tai yra memuarai iš Pomeranijos. Tarp jų - gydytojo, beje, grafo, tikinčio žmogaus, kuris išgyveno tą pragarą ir matė viską, ką galėjo padaryti tos bjaurios sistemos suformuoti rusai, užrašai. Ir šie atsiminimai kai kur buvo mano paties minčių ir vertinimų formuluotės, kurių dar nebuvau užrašęs ant popieriaus. Nors aš visai nemačiau to, ką matė jis. Hitlerio laikais į okupuotas šalis įžengusių vokiečių žiaurumas nei gilumu, nei patyrimo platumu NEGALĖJO lygintis su sovietų žiaurumu. Vokiečiai - iš pradžių banalybės - buvo metodiški, planingi, vykdė įsakymus, beveidiški ir apskritai mechaniški; jie laikė save Aukštesniąja Rase, o mus, žydus, - Ungeziefer, kenkėjais, kuriuos reikia išnaikinti, vabzdžiais TOKIAIS gudriais, apdovanotais tokiu įžūlumu, kad savo įžūlia mimikrija drįso įgyti stulbinamą panašumą į žmogų. Kita vertus, rusai buvo orda, be žodžių ir glušai suvokusi savo menkumą ir nevisavertiškumą, o tai skatino juos didžiausiam pasileidimui; todėl prievartaudami aštuoniasdešimtmetes senutes, sukeldami mirtį tarsi tarp kitko, prabėgomis, važiuojant, daužydami, griaudami, naikindami, naikindami visus gerovės, tvarkos, civilizacinio klestėjimo ženklus, parodydami šio naikinimo nesavanaudiškumą, rodydami nemažą išradingumą, iniciatyvą, darbštumą, susikaupimą, valios įtampą - tuo jie ne tiek keršijo vokiečiams (ir NE TIK! ) už tai, ką vokiečiai jiems padarė Rusijoje, bet keršijo visam pasauliui už jų kalėjimo ribų, ir keršijo pačiu bjauriausiu būdu: Joks gyvūnas nerodo tokio, sakyčiau, IŠSKIRTINIO ŠŪDINUMO, kaip šie rusai, šiukšlindami ir užpildami savo išmatomis nusiaubtus gyvenamuosius kambarius, ligoninės palatas, bidė, spinteles, šūdindami knygas, kilimus, altorius; šitaip šūdindami visą pasaulį, kurį jie, savo dideliam džiaugsmui, GALI sutrypti, sutraiškyti, apšikti, tuo pat metu prievartaudami ir žudydami (jie prievartavo moteris po gimdymo, moteris po sunkių operacijų, prievartavo moteris, gulinčias kraujo klanuose, prievartavo ir apšikdavo; be to, jie negalėjo NEVOGTI laikrodžių, o kai kažkuris vargšas jų kareivis tokios galimybės nebeturėjo, nes jo pirmtakai iš ligoninėje gulinčių vokiečių jau buvo paėmę viską, ką tik buvo galima paimti, jis APSIVERKĖ iš sielvarto ir tuoj pat ėmė šaukti, kad jei tuoj pat negaus laikrodžių, nušaus tris vokiečius). Kartą Maskvoje, [19]61 m., po 12 val. nakties, tiesiai iš oro uosto atėjau į vieno „išskirtinio viešbučio“ restoraną (į kurio duris iš gatvės veltui beldėsi pasilinksminti norinčių žmonių minia) - ir nors ten niekas nieko nei prievartavo, nei žudė, nei šūdino, mačiau tą patį, ir tai man padarė neišdildomą įspūdį; pavadinau juos ordomis žmonių, kurie išprotėjo, nes netikėjo Dievu; tai yra mačiau žmones, kuriems buvo išplėštos Vertybės, žmones, kuriems buvo visiškai amputuota etika; tai buvo neįtikėtinai bjaurus vaizdas. Šios istorijos, šios diagnozės yra žinomos, o mūsų civilizacija daro viską, kad tai paslėptų, užgniaužtų, palaidotų, nepastebėtų, nepripažintų, o jei nepavyksta, atmestų [kad išsisuktų paviršutinišku paaiškinimu]. Sovietinė sistema, kaip corruptio optimi pessima [blogiausia sugadinimo rūšis yra geriausio sugadinimas] apraiška, de facto yra sistema, ugdanti visas tas savybes, kurias apskritai sugadintas žmogus sugeba išsiugdyti.

Rusiška naujiena Ukrainos mūšių laukuose - tankas T-54 (tai liudija vamzdis be ežektoriaus). Iki T-34 visai nedaug beliko...

Naftos bazė Port Kavkaz, šalia Kerčės tilto.

Už šitą įrašą padėkokit Kornelijai Vaikas sutvarkė namus ir kartu pastebėjo, jog būtų protinga papasakoti patronams, kaip man sergasi. Nes žmonės moka pinigus ir pagrįstai tikisi. Tai štai - sergasi blogai. Stuburo išvaržos, virškinimas, nervai, kvėpavimo takai, hipertenzija, etc. - visko nevardysiu, nes dar tirtis ir tirtis. Kitą savaitę, jei seksis (vasara, medikai atostogauja), sudėlios tyrimų ir gydymo grafiką. Pinigai ne viską nuperka. P.S. Kornelijai po savaitės pasaulio čempionatas Nicoje. Palinkėkime mergaitei sėkmės🥰🥰🥰🥰

Pizda geležinkelio keltams į Krymą.

2013 m. rašiau: „Mano draugai ir aš kiekvienų Naujųjų metų išvakarėse einame į pirtį“, o Izraelio gynybos pajėgos (IDF) kas dešimt metų mažina pajėgumus. Šiuo metu šiek tiek mažinama aviacija, šiek tiek - laivynas, šiek tiek - artilerija, o labiausiai, kaip įprasta, mažinami tankai. 2003 m. biudžeto mažinimas vyko kartu su Irako kariuomenės sunaikinimu dėl amerikiečių invazijos, o dabar vėl biudžeto mažinimas ir Sirijos kariuomenės susilpnėjimas dėl pilietinio karo. Pagrindinis apkarpymas: bus išformuotos šešios rezervinės tankų brigados. Tai ne tik didelis apkarpymas, kaip 2003 m., bet ir istorinis įvykis: visi likę „Magah“ bus atiduoti į metalo laužą, ir pirmą kartą savo istorijoje IDF turės tik Izraelio gamybos tankus. Likę „Merkava-1“ taip pat bus atiduoti į metalo laužą, „Merkava-2“ bus sumažinta iki minimumo, ir liks beveik tik „Merkava-3“ ir „Merkava-4“. Trumpai tariant, juodųjų liks vis mažiau ir mažiau. Suprantama, kad keičiasi grėsmės, mūšio laukas ir kiti dalykai, o senienas kažkada reikia nurašyti, nepaisant nostalgijos. Tačiau tankai reikalingi ne tik ir ne tiek priešo tankų ordoms atremti, ką pabrėžia tie, kurie nurodo į Sirijos kariuomenės žlugimą. Jom Kiprui grėsmės nebėra, tad eikime ir pjaustykime tankus, sako jie. Tankai buvo, yra ir artimiausioje ateityje išliks pagrindinė smogiamoji sausumos pajėgų mūšio manevrų jėga vien dėl savo savybių. O doktrinos „šiais laikais raketų amžiuje antžeminiai manevrai nebereikalingi“ šalininkai pastaraisiais metais ne kartą galėjo įsitikinti, kad kaip tik raketų amžiuje mūsų konkrečiomis sąlygomis jie reikalingi labiau nei bet kada, tiek šiaurėje, tiek pietuose. O dar labiau, jei šiaurėje ir pietuose tai vyksta tuo pačiu metu. Tai tik tai, kas mums jau duota mūsų pojūčiais, net neliečiant platesnių scenarijų. „Kažkur ten“, galbūt, galima svaičioti, kad tanko laikas praėjo. Tačiau ne pas mus. Su mumis jis dar daug kartų išeis pasivaikščioti“. Ir ką mes matome nuo to laiko? Matome būtent tai, kad tankas visur išėjo pasivaikščioti ir greitai neišeis. Ir net „kažkur ten“ pamišimas, kad tanko laikas praėjo, buvo klaidingas. Kodėl Rusijos ir Ukrainos kare abi pusės atkasa bet kokius tankus, nesvarbu, kiek naujus, nesvarbu, kiek senus, nesvarbu, ar jie apskritai iš 50-ųjų, apkarsto juos grotomis, grandinėmis, šarvinėmis pastogėmis, malkomis, REB, belenkuo ir siunčia į mūšį? Nes abiem pusėms reikia tankų fronte, o dronai ir FPV prieš juos yra tik dar vienas ieties ir skydo kovos raundas, kuris jau daug kartų vyko ir dar vyks. Štai kodėl dabartiniame raunde reikia sustiprinti skydą, o tankų poreikis, koks buvo ir yra, niekur nedingo, kitaip niekas nesivargintų su šiuo svoriu. Ir taip pat matome, kad tankų mažinimas mums vėl lipa ant kulnų. Gazos operacijoje, pačiame pajėgų panaudojimo įkarštyje, vienu metu buvo dislokuotos aštuonios tankų brigados - ne visos visu pajėgumu, bet vis tiek. Ir tai net ne „Hizbullah“ ir Pietų Libanas, o tik „Hamas“ ir Gazos ruožas. O jų paprasčiausiai nebūtų užtekę dviem frontams vienu metu. Netgi jau iškomplektuoti ir parduoti skirti „Merkava-3“ buvo skubiai grąžinti į gretas ir suformuotas naujas atsargos batalionas „Feniksas“, tad tankų trūko tiek, kad jų pritrūko. Ir dabar kuriami tolimesni planai, kaip tankų dalinius atkurti. Nes jų nepakanka net dabartinėms misijoms ir scenarijams vykdyti. Trumpai tariant, pasikartosiu: tankas pergyvens visus, kurie jį vėl palaidos per anksti. https://t.me/david_gendelman/367

Reikia sustoti, ištraukti save iš aplinkos, kurioje jau degi arba perdegei, patalpinti save į visiškai priešingą aplinką. Atstumas, beje, taip pat padeda – jeigu galvojate, kad išsigydysite, išėję už sienos, tai greičiausiai nesuveiks. Reikia ištraukti save iš įprastos aplinkos, kad turėtum aiškų įsitikinimą, kad nespėsite sulakstyti 200 km ir išspręsti problemų. Aš esu per toli. Pirmas vaistas padėti sau: sustoti, išeiti iš to tempo. Tam reikia paskirti maždaug mėnesį. Per 2–3 dienas perdegimo nepagydysi. Po 3–4 savaitės žmogui pradeda ateiti įžvalgos ir energija, ką galiu padaryti kitaip. Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/inovatyvus-gydymas/padidejusio-kraujospudzio-priaugusio-svorio-miego-ir-net-virskinimo-sutrikimu-priezastis-gali-buti-viena-120022362